Universitetų reitingai

Vyresniųjų klasių moksleiviai vis dažniau susimąsto apie aukštąjį mokslą, sprendžia kokią specialybę ir kur studijuoti. Šiandieninė rinka siūlo daugybę įvairių variantų, tačiau kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinkti aukštojo mokslo įstaigą, nėra aišku. 

Studijos – svarbus ateičiai sprendimas, neišvengiamai turėsiantis tam tikras pasekmes, tad rinktis bet kurios aukštojo mokslo įstaigos taip pat nesinori. Mokytojai, tėvai ir draugai dalina įvairiausius patarimus, tačiau jų vertinimas pernelyg subjektyvus, o kartais ir nepagrįstas, kad būtų galima objektyviai priimti sprendimą. Štai tokioje situacijoje universitetų reitingai atrodo tarsi išsigelbėjimas, kuriuo naudojamės net nesusimąstydami apie informacijos patikimumą.

Universitetų reitingai ir ką jie vertina?

Šiandieniniame pasaulyje reitinguojama daugybė dalykų: dainos, automobiliai, filmai ir kt. Visa tai padeda išsiaiškinti visuomenės pomėgius ir prioritetus, lengviau pasirinkti tiems, kurie dar nėra galutinai apsisprendę. Tokį tikslą turi ir aukštojo mokslo reitingai, kurie sudaromi ir skelbiami visame pasaulyje, tačiau tarp jų gausybės nesudėtinga pasimesti. Be to, norint tinkamai pasinaudoti universitetų reitinguose pateikta informacija yra būtina žinoti, kas tiksliai yra vertinama.

„Padėdami moksleiviams pasirinkti aukštojo mokslo įstaigas, pastebime, kad reitingai yra laikomi svarbiu pasirinkimo kriterijumi,“ - teigia Všį „Fox Universitetai“ vadovas V. Sazonik. – „Vis dėlto tie, kurie mokymo įstaigą renkasi vien pagal vietą reitinguose, kartais nusivilia.“ Taip yra todėl, kad reitinguose pateikiama labai apibendrinta informacija, kuri pagal vertinimo kriterijus suteikia aukštojo mokslo įstaigai tam tikrą eilės numerį. Vertinimui sudaryti naudojami įvairūs kriterijai, pavyzdžiui, moksliniai tyrimai, darbuotojų išsilavinimas, reputacija, citavimas ir daugelis kitų. Šie kriterijai aukštojo mokslo įstaigų atžvilgiu yra gana universalūs, tačiau nėra vienodai svarbūs būsimiems studentams, ieškantiems, kur geriausia studijuoti.

Reitingai sudaromi atskirai vertinant įvairias universitetų savybes, priskiriant atitinkamą skaitinę vertę kiekvienai iš jų ir galiausiai išvedant vidurkį. Taip gaunamas universalus vertinimas, tačiau besiruošiančiam studijuoti jis mažai ką pasako. Pavyzdžiui, universitetai, turintys panašų reitingą, tarpusavyje gali labai skirtis: viename bus labai palankiai vertinama studijų aplinka ir kokybė, o kitame tiesiog bus atliekama daugiau mokslinių tyrimų. Nors reitinge šie universitetai ir atrodys panašaus lygmens, iš tikrųjų bus orientuoti į skirtingus prioritetus. Tokios situacijos gana dažnos, todėl stojančiajam naudingiau pasikliauti ne galutiniais reitingais, o atskirų kriterijų vertinimu.

Universitetų tipai ir reitingavimo problemos

Aukštojo mokymo įstaigos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra skirstomos į tipus. Pagrindinis atribojimo kriterijus – studijų orientacija į praktinius arba į mokslinius aspektus. Toks skirstymas padeda atriboti studijų sritis ir kryptis, pritraukti geresnius specialistus ir sukurti tinkamesnę studijų aplinką, tačiau nereiškia, kad skirtingo tipo aukštojo mokslo įstaigos yra geresnės ar blogesnės viena už kitą.

Taikomųjų mokslų universitetuose (koledžuose, akademijose, institutuose) studijos yra paremtos praktinių įgūdžių lavinimu, studentams suteikiamas bakalauro ar magistro laipsnis. Taikomųjų mokslų universitetų terminas naudojamas Europoje, norint atriboti į akademinę ir praktinę veiklą orientuotas mokymo įstaigas, išvengiant vertimo klaidų ir neatitikimų (pavyzdžiui, Lietuvoje kolegija dažnai klaidingai tapatinama su koledžu).

Akademinis arba mokslinių tyrimų universitetas labiau orientuotas į akademinį išsilavinimą, doktorantūros laipsnio suteikimą. Čia rengiami mokslininkai arba tie studentai, kurie savo studijas nori pradėti nuo bendrųjų dalykų ir tik vėliau įgyti specializaciją. Akademiniuose universitetuose naudojami tradiciniai mokymo metodai, dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, o ne praktikai.

Reitinguojant universitetus ypač daug dėmesio yra skiriama moksliniams tyrimams, pavyzdžiui, viename populiariausių universitetų reitingų „Times Higher Education“ moksliniai tyrimai sudaro net 88,5 proc. universiteto vertinimo. Tai informatyvus rodiklis, kuris padės pasirinkti universitetą norinčiam siekti mokslininko karjeros arba ieškančiam, kur įgyti doktorantūros laipsnį, tačiau reitingo vieta neatskleis tokių svarbių rodiklių kaip studijų kokybė ir aplinka, studentų įsidarbinimas, pajamos baigus universitetą ir kt. Mokslininkais tapti ir mokslinį darbą dirbti nori ne visi, tendencijos rodo, kad daugelis studentų renkasi paklausias darbo rinkoje specialybes.

Mokslinių tyrimų reikšmė reitingavime taip pat lemia ir kitą problemą – taikomųjų mokslų universitetai, orientuoti į praktinį mokymą ir atliekantys nedaug mokslinių tyrimų, į reitingą tiesiog nepatenka. Tokiu būdu formuojasi nuomonė, kad šie universitetai yra tarsi prastesni, turi mažesnę mokslinę bazę ir pan., nors jokio realaus pagrindo tam kaip ir nėra. Žinoma, mokslinių tyrimų reikšmės apskritai nuvertinti negalima: akademinei visuomenei jie suteikia naujų ir naudingų žinių, kurios vėliau yra pritaikomos ir praktikoje. Vis dėlto komunikacijos specialistui ar finansų direktoriui moksliniai tyrimai nėra reikalingi, o norintieji užimti šias pareigas savo studijoms turėtų rinktis tą universitetą, kuris suteikia visapusišką išsilavinimą, aktyviai plėtoja ne tik tarptautinius ryšius universitetų tinkle, bet yra ir glaudžiai susijęs su verslo sektoriumi.

Kaip pasirinkti universitetą?

Renkantis universitetą pirmiausia vertinkite ne konkrečias mokslo įstaigas, o savo asmeninius poreikius. Turite nuspręsti, kokie kriterijai yra svarbiausi, ko siekiama, kokie ateities tikslai ir lūkesčiai universitetui. Pasidomėkite, kokiuose universitetuose yra dėstoma pasirinkta specialybė ir sudarykite jų sąrašą bei savarankiškai įvertinkite universitetus pagal jums svarbius kriterijus. Informaciją apie universitetus galite rasti internete: savo tinklalapiuose universitetai pateikia daug stojančiajam aktualios informacijos, įvairių nuomonių taip pat galite rasti ir specializuotuose forumuose bei vertinamuosiuose straipsniuose. Žinoma, galite atsižvelgti ir į universiteto reitingus įvairių vertintojų skalėse, tačiau tai neturėtų būti pagrindinis mokslo įstaigos pasirinkimo kriterijus.

Pasirinkta specialybė bei universitetas turi įtakos profesinei veiklai ir karjerai. Rinkdamiesi specialybę visi norime pasiekti savo srities aukštumų, dirbti mėgstamą ir gerai apmokamą darbą. Deja, ne visi universitetai darbdavių yra vertinami vienodai gerai, tad renkantis aukštąją mokyklą specialistai pataria pasidomėti jos įsidarbinimo po studijų bei vidutinės po studijų gaunamos algos rodikliais (tokius duomenis dažnai renka ir pateikia patys universitetai).

Vis dėlto net ir sužinojus įvairius kriterijus galima pasirinkti arba netinkamai juos įvertinti. Norint apsidrausti patariama kreiptis į specialistus - Všį „Fox Universitetai“ dirba tam, kad padėtų būsimiems studentams pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį universitetą. Všį „Fox Universitetai“ padės aiškiai suvokti savo poreikius ir rinktis, atsižvelgiant tiek į akademinius pasiekimus, tiek į karjeros perspektyvas. Siekiant objektyviai įvertinti universitetus ir pasirinkti tą, kuris yra tinkamiausias studijoms, – gana sudėtingas ir sunkus darbas. Reikia surinkti nemažai informacijos, ją išanalizuoti ir palyginti, o norint pasitarti su tėvais ar draugais, gauti jų patarimą – teks visą informaciją pristatyti dar ir jiems. Studijų konsultantai padės gauti informaciją ir paaiškins, kaip ją reikėtų suprasti, duos naudingų praktinių patarimų, tad galėsite priimti geriausią sprendimą.

Všį „Fox Universitetai“ vadovas V. Sazonik mano, kad kiekvienas atvejis, kai būsimas studentas renkasi universitetą, yra individualus, o teisingas pasirinkimas reikalauja vis daugiau įdirbio. Šiandien universitetai yra priversti konkuruoti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Tad rinkdamasis, kur studijuoti, abiturientas vertina daugybę įvairių aspektų, tarp kurių ne tik mokslo, bet ir laisvalaikio veiklos aplinka. Renkantis, kur studijuoti, svarbus vaidmuo tenka studijų kokybei – o kokia ji turėtų būti - kiekvienas nujaučiame intuityviai. Draugiška aplinka ir bendradarbiaujantys dėstytojai, studijų programos ir metodai, atitinkantys studento gebėjimus bei poreikius, draugiška studijų aplinka, didelė ir nauja mokslo bazė, geros perspektyvos profesiniam startui po mokslų baigimo. Skirkite savo pasirinkimui laiko ir savarankiškai įvertinkite visą informaciją apie dominančius universitetus. Studijų metai gali būti linksmi ir naudingi arba atvirkščiai – pasirinkimas jūsų rankose.